- gūbriuoti
- gūbriúoti vksm. Móterys daržè gūbriúoja.
.
.
gūbriuoti — gūbriuoti, iuoja, iãvo 1. intr. pasilenkus ką daryti: Ką čia gūbriuoji pasilenkus? Ldk. Moterys bulvienoj gūbriuoja Žl. 2. refl. darytis gūbriams, nelygumams: Velėnos ne nusikloja, bet gūbriuojasi rš. Gūbriavosi javai rš. gūbriuoti; išgūbriuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
gūbriuotas — gūbriuotas, a adj. su gūbriais, kauburiuotas: Padange šliaužiojo sunkūs, gūbriuoti debesys rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išgūbriuoti — tr. nelygiai, su gūbriais ką padaryti: Kai nemoka kasti, tai išgūbriuoja griovį Rm. Miesto dalis apsupta ir išgūbriuota kelių kalnų EncIV904. gūbriuoti; išgūbriuoti; nugūbriuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nugūbriuoti — 1. tr. susikūprinus ką padaryti: Kad nusibodo, lig linus nugūbriãvom (nurovėm) Užp. 2. intr. susikūprinus nueiti: Per kelmus tolyn ir nugūbriãvo Lel. gūbriuoti; išgūbriuoti; nugūbriuoti … Dictionary of the Lithuanian Language